Visą vaizdą dar pagardina vestuvių dalyviai, įsiamžinantys prie tokios įspūdingos vietos. Kodėl Viln

Šiandien ŠMC spėjom pamatyti šiuolaikinio Baltarusijos meno trupinius stampa su plexiglass (kas nespėjote - per vėlu, buvo paskutinė diena). Ne daug, bet įdomu - dauguma, žinoma, vienaip ar kitaip susiję stampa su plexiglass su politika. Kita vertus, Baltarusijai net nereikia stampa su plexiglass fikcijos, jos realybė jau savaime yra kažkas tokio, į ką verta žiūrėti stampa su plexiglass kaip į muziejinį eksponatą - ne veltui ŠMC buvo krūva tikros baltarusiškos realybės - Baltarusiją reprezentuojantys stampa su plexiglass leidiniai, atvirutės stampa su plexiglass ir pan., kurie ten turi visiškai rimtą formą, bet žiūrint iš šitos tvoros stampa su plexiglass pusės kelia juoką. stampa su plexiglass
O dar prisiminus nesenus Baltarusijos prezidento rinkimų nakties įvykius, pagalvojau, kad verta archyvuose atkapstyti kokių trejų metų senumo nuotraukas iš kelionės į Minską - važiuokit žiūrėkit, kol dar yra, kai ten bus normali demokratija ir normalus pasaulis, neteksime labai įdomaus sovietinės realybės muziejaus visai šalia, stampa su plexiglass vos 20 km nuo Vilniaus. Kitas toks muziejinis eksponatas, kurį anksčiau ar vėliau laikas suvalgys ir dėl to žiauriai norėčiau aplankyti - gerokai toliau, už 7000 km - Šiaurės Korėja. O čia, iki Minsko - viso labo 200 km. Ir koks 20 metų atgal - ne pagal visus dalykus, bet dalis realybės tikrai nukelia į sovietinius laikus.
Bent jau man įdomiausia iš tokių dalių - tiesmuka, buka propaganda, kuri atvykus iš ateities bado akis ir atrodo komiškai. Bet kažkas gyvena jos persmelktoje aplinkoje. Tiesa, atsiranda ir tokių pranašų iš ateities, kaip mūsų Šatrija, kuriuos, atrodo, ta propaganda veikia lygiai taip pat, kaip vietinius, nepaisant jokių sienų (arba tai tėra sovietinės nostalgijos išraiška, irgi realu - įrodymus pažiūrėkit čia, Šatrija Baltarusijos stampa su plexiglass televizijai komentuoja "laisvus" baltarusiškus rinkimus ).
Visą vaizdą dar pagardina vestuvių dalyviai, įsiamžinantys prie tokios įspūdingos vietos. Kodėl Vilniuje per vestuves niekas nesugalvoja fotografuotis prie kokio nors vyriškos Žemaitės ar nostalgiškų Žaliojo tilto paminklų? :)
Bet čia dar ne pati basiausia vieta, kurią baltarusiai pasirenka savo vestuvių stampa su plexiglass įamžinimui - toliau bus dar viena, stampa su plexiglass geresnė. Tiesa, stampa su plexiglass buvo visai smagu pažiūrėti į kaimyninės šalies vestuvių tradicijas - po bažnyčios ceremonijos prie limuzino jaunasis, geriantis degtinę tiesiai iš butelio, ir jaunoji, grakščiai suspaudusi kumštyje ir... graužianti vištos kulšį. stampa su plexiglass
Garsioji aikštė Minske stampa su plexiglass šalia Respublikos rūmų, kurioje dažniausiai vyksta mitingai prieš nesąžiningus rinkimų rezultatus, ir visi jie bagiasi vienodai stampa su plexiglass - išvaikymu. Ir taip kas penkeri metai. O tarp prezidento stampa su plexiglass rinkimų žiemą aikštė tarnauja kaip čiuožykla - žiemos sportą Batka juk mėgsta, principą "duonos ir žaidimų", atrodo, stampa su plexiglass jis įgyvendina visai neblogai:
Minskas prikištas stalinistinės architektūros - ačiū Dievui, su Vilniumi sovietai tiek nespėjo prisižaisti. O Minske bandėm ieškoti kažko panašaus į senamiestį, pavyko rasti tik vieną nedidelį kvartalą, kuris galėtų pretenduoti į senamiesčio pavadinimą: stampa su plexiglass
Aikštė šalia Baltarusijos vyriausybės, ironiška, pavadinta Nepriklausomybės vardu - paskutinis tautos susirinkimas (kai išvaikė iš čiuožyklos) šioje aikštėje, siekiant nepriklausomybės nuo ūsuotojo prezidento, baigėsi eiliniu sudaužymu. Beje, sako, kad čia turbūt yra vienas geriausių tikros stalinistinės architektūros pavyzdžių visoje ex CCCP.
O po šia aikšte į gylį pastatytas 3 aukštų požeminis prekybos centras. Gal dabar jau situacija kita, bet prieš kelis metus vitrinos ten atrodė kaip Gariūnų turgavietėje - pardavinėjami netikrų stampa su plexiglass prekės ženklų rūbai: Guci vietoj Gucci, stampa su plexiglass Puna vietoj stampa su plexiglass Puma ir t.t. Dalis dar apskritai buvo tuščios. Bet užtat tai nemaišė jaunavedžiams čia atvykti ir fotografuotis - matyt, jie negali atsispirti tokio prabangaus interjero traukai, ir todėl per vestuves važiuoja stampa su plexiglass fotografuotis į prekybos centrą. Jau gailiuosi, kad mes į "Akropolį" tą dieną neužsukome :)
Beje, tame pačiame prekybos centre valgėme picerijoje - picos neskanios, bet juokingiausia, kad vienam iš mūsų baigiant valgyti priėjo padavėja ir paprašė lėkštės - paskutiniam picos gabalėliui padėjo šalia mažesnę, o didesnę pasiėmė - sako, virtuvė pritrūko lėkščių. Po kiek laiko dėl to paties su mažesne lėkšte priėjo ir prie manęs, atidaviau - juk reikia padėti spręsti lėkščių krizę. Nors picerija tuo metu gana apytuštė buvo...
Beje, vyrukai tuo metu vienas po kito išeidavo į lauką, išsitraukdavo pusnyje paslėptus degtinės stampa su plexiglass butelius, išgerdavo ir atgal į klubą - juk taip pigiau. stampa su plexiglass Jei ten būsite, priprasite - taip, kaip pas mus kažkada tiesiog gatvėje būdavo įprasta gerti alų, ten vakarais pilna su degtinės buteliais. Kaip su alaus.
Užtat vieno dalyko iš Lukašenkos galėtume tikrai pasimokyti - gatvių ir pastatų apšvietimo vakarais. Pagrindiniame Nepriklausomybės prospekte vakarais nėra nė vieno neapšviesto pastato - visi apšviesti tikrai įspūdingai, neblogai pakeičia stalinistinės architektūros veidą.
Beje, panašus stampa su plexiglass prospektas, stampa su plexiglass kaip ir Nepriklausomybės gatvė Minske, sovietų sumanymu juk ir Vilniuje turėjo atsirasti stampa su plexiglass - nuo Kalvarijų gatvės per p