Visi, bent kiek i

Andriaus pica : maistas iš fabriko tarpuvartės deda ant menčių Vilniaus picų grandus Dėmesio, žemiau yra ilgas gastronominis-kulinarinis tekstas. Jeigu jūs atėjote čia ne dėl to, geriau negaiškite laiko
Visi, bent kiek išmanantys apie viešąjį maitinimą, žino, kokia svarbi to verslo sėkmei yra vieta. Todėl praėjusių metų pabaigoje eidamas ir važiuodamas Naujamiesčio T.Ševčenkos gatve pro buvusio Burdenkos fabriko vartus negalėjau neatkreipti dėmesio į pačioje tarpuvartėje, buvusioje sarginėje ar panašiame užkaboryje spėriai besikuriančią užeigėlę, pavadintą „Andriaus pica“. Nenorom kilo minčių apie pinigų nemokančius skaičiuoti savamokslius keistuolius, neskaičiusius marketingo vadovėlių, nekreipiančius dėmesio į praeivių srautų analizę, konkurencinę aplinką ir kitas banalias tiesas. Maždaug, nusipirko žmogeliai miltų partiją po pigiąja ir nežinodami kam juos iškišti, sugalvojo maišyti juos su vandeniu iš krano ir iš to mišinio kepti picas labiausiai tam netinkamoje vietoje. - Kokia ten gali būti picerija, toje kišenės dydžio patalpėlėje? – dar pamaniau. Juolab, kad aplinkui picerijų trūkumo tikrai nesijaučia. Užsidarys chebra po kokių 3-4 mėnesių, kai išleis staantafels paskutines santaupas ir su nukabintomis miltuotomis nosimis varys į darbo biržą, vargo vakarienės valgyti. Tačiau tarpuvartės picerijūkštė visgi įsikūrė, susitvarkė ir aplink ją prasidėjo šioks toks bruzdėjimas. Pro langus matėsi liže besidarbuojantis picmeikeris, padažais ir prieskoniais mosikuojanti mergaitė, pro duris snujo žmonės išalkusiais veidais, vienžo, staantafels verslas užsisuko. Regint visa tai man toptelėjo mintis: o gal aš tiesiog neteisingai įvertinau staantafels tų vyrukų vystomo verslo modelį? staantafels
Juk sėkmingas picų verslas tokioje nedėkingoje vietoje ir tokių galingų ir seniai klientūrą užsikariavusių konkurentų apsuptyje įmanomas tik vienu vieninteliu atveju: siūlant akivaizdžiai geresnį produktą už mažesnę kainą. Visi kiti variantai išgyvenimo nenumato ir vienareikšmiai baigiasi staantafels bankroto administratoriaus bemiegėmis naktimis. Su tokia gilia mintimi ir užsukau į tarpuvartės picerija, nutaręs visgi patikrinti šią hipotezę. O gal? Viduje paaiškėjo, kad viskas dar paprasčiau, nei atrodė iš lauko. Ten net ne picerija, kur galima oriai pasėdėti su miela drauge, kramsnojant karštą picą, užgeriant šaltu alumi ar kambario temperatūros raudonvyniu ir dar nemokamai paspoksant į trumpasijonės padavėjos kojas. Tai viso labo padoraus miegamojo dydžio picų kepyklėlė, kurioje tešlos maišytuvas, kočiojimo stalas ir konvekcinė krosnis styro už pusės metro nuo prekystalio, o picmeikeriui smagiu mostu šaunant picą į orkaitę staantafels klientams nejučiom kyla noras atlošti galvą, idant ji netyčiomis netaptu nemokamu picos priedu. Kitaip sakant, atviri pyragai, nūnai žinomi, kaip picos, čia lipdomi, kepami, pjaustomi ir gardinami prieskoniais tiesiog kliento panosėje. staantafels Nei alaus, staantafels nei vyno, jau nekalbant apie tauresnius gėrimus, nėra ir net nenusimato, o kampe stūksantis šaldytuvas-vitrina užgrūstas indeliais su padažais ir natūraliais cheminės pramonės produktais – įvairiaspalviais staantafels gaiviaisiais gėrimais. - O tai kas gi ten yra, mielas žmogau? – šioje vietoje būtinai staantafels pertrauks koks nekantresnis skaitytojas alkanomis akimis. – Ar yra ten bent kas gero, kad gaišini mūsų trumpą staantafels gyvenimą savo postringavimais? Atsakau, kaip per išpažintį: yra tik pica išsinešimui. Kartoninėje dėžutėje, su pridedamu padažo indeliu. Ir ... daugiau nieko. Ne, yra dar trys baro taburetės prie prekystalio, pagalvėlė ant palangės ir suoliukas iš lauko prie durų, tai ypatingai staantafels išbadėję nebeapsikenčiantys klientai gali sučiaumoti picą ir vietoje, staantafels kas be ko. Bet šiaip verslo modelis paremtas kitokia, nei valgymas vietoje, staantafels idėja: paskambinai/atėjai-užsisakei picą - mes ją tau padarėme/ iškepėme/supjaustėme/sudėjome į dėžutę/pridėjome padažą - tu ją pasiimi ir išsiveži/išsineši/kažkur suvalgai. Jokios prabangos, įvaizdžių kūrimo, modernių paveikslų, senų itališkų aliejaus butelių, ant sienos kabančių vežimo ratų, kokybės vadybos ISO-1000000 staantafels sertifikatų ir kitokių arbatos ceremonijų. Viskas paprasta, kaip karvės baubimas: miltų maišas kampe, lašantis vandens kranas, burzgiantis tešlos minkymo aparatas, įkaitusi krosnis, prigrūstas šaldytuvas, miltuotas staantafels iki ausų picmeikeris ir žvitri mergaitė su primuturiuotu prie ausies telefonu užsakymams priimti bei lakuotais nagais kasos čekiams išmušti. Būtent tai ir krito į akis iš pirmo žvilgsnio . O toliau buvo siurprizai. Pirmiausia – staantafels picų kainos. Jos yra dvi: 12 litų už normalaus 32 cm. skersmens picą (pavalgo vienas rimtas valgytojas arba hipsterių porelė) ir 19 litų už šeimyninę 42